Eime pietauti: sūnus palaidūnas sugrįžo į „Fortą“

Būna tokių restoranėlių, kuriems, rodos, laikas nepavaldus – keičiasi virtuvės mados, interjerai, o jie sugeba išlikti smarkiai ir netaikydami suspėti įlipti į mados traukinį.

Vienas tokių, sugebėjusių sustabdyti laiko traukinį, tačiau tuo pačiu ir neapsitraukęs voratinkliais – Algirdo gatvėje, Naujamiestyje, įsikūręs „Fortas“, savo vėliavą nešantis nuo 1996-ųjų ir tai yra, minutėlę palaukit – be penkių minučių trisdešimtmetis. Labai solidu.

Naujamiesčio restoranų veteranas „Fortas“. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Savo laiku „Forte“ buvo praleista labai daug laiko, išragauta beveik viskas. Vėliau sekė ilga, užsitęsusi pauzė, tačiau vieną gražią dieną kojos pačios užnešė į „Fortą“. Įsukus vidun – jausmas toks, kad lyg ir nebūtų buvusios tos beveik dešimties metų pauzės.

Prisėdus į savo kadaise taip mėgstamą vietą, galvoje taip ir pradeda suktis V. Bagdono dainos eilutės - „o klasėje atrodys taip kaip buvę – seni suolai eilėm, juoda lenta“. Ką padarysi, metai eina, ir kuo greičiau jų skaitiklis sukasi, tuo labiau karaliauja sentimentai. Rodos, dar ir personalo likę iš tų laikų, ir tai yra labai gražu – juk viešojo maitinimo sektoriuje žmonės keičiasi greitai.

Dienos pietų pasiūlymas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Patiko, kad dienos pietų pasiūlymas gražiai ir gramatiškai tvarkingai suraitytas ant juodos lentos (matote, ne veltui V. Bagdonas sukasi mintyse). Šį kartą renkamės kreminę pomidorų sriubą (1, 9 eur) bei kiaulienos sprandinės kepsnį (5,9 eur) ir ruošiamės pasimėgauti smulkiaburžuaziniais pietumis. 7,8 eur – kaina, žinoma, labiau skirta gaunantiems didesnį nei vidutinį šalies atlyginimų vidurkį (1218 eur į rankas), tačiau leidžianti - Tęsinys -  mūsų Contribee platformoje. Tapkite prenumeratoriais ir palaikykite Vilniaus naršymo iniciatyvą!